Elektromobilių (EV) augimas sukuria neregėtą paklausą esminiams akumuliatorių medžiagoms, o šis iššūkis, prognozuojama, reikšmingai didės iki 2030 metų. Pagal paskutinius „McKinsey“ duomenis, metinės EV pardavimai turėtų šoktelėti nuo 4,5 milijono 2023 metais iki stulbinančių 28 milijonų pabaigoje dešimtmečio, sukeldami didžiulį spaudimą tokioms medžiagoms kaip litis, manganas ir grafitas.
Nors ličio geležies fosfato (LFP) akumuliatoriai siūlo tam tikrų pranašumų, sumažindami poreikį ribotoms ištekliams, tokiems kaip kobaltas ir nikelis, jie vis tiek smarkiai priklauso nuo lito, mangano ir grafito. Ši priklausomybė pabrėžia nuolatines tiekimo grandinės pusiausvyros problemas ir kritinį poreikį tvariam išteklių gavybos praktikoms.
Be to, maždaug 40% elektromobilio akumuliatoriaus anglies dioksido pėdsako kyla iš šių medžiagų gavybos ir perdirbimo. „McKinsey“ ataskaita akcentuoja svarbą mažinti išmetimus šiuose etapuose. Įgyvendinus mažai išmetimus sukeliančias praktikas žaliavų įsigijimo procese, galima potencialiai sumažinti išmetimus gavyboje ir perdirbime iki 80%.
Be to, iššūkiai dar pasunkėja mažesnėms, tačiau kritinėms medžiagoms, tokioms kaip aukšto grynumo manganas. Pramonės pereinant prie LFP akumuliatorių, su mangano perdirbimu susiję išmetimai gali smarkiai padidėti, jeigu nebus imtasi strateginių intervencijų.
Atsakydama į šiuos iššūkius, „Toyota“ neseniai gavo 4,5 milijono JAV dolerių dotaciją iš JAV Energetikos departamento, kuri yra svarbus žingsnis kuriant tvaresnes akumuliatorių galimybes. Elektromobilių pramonė turi bendradarbiauti, kad subalansuotų augančią paklausą su tvariomis praktikomis ir efektyviai siektų klimato tikslų bei būsimų gamybos poreikių.
Akumuliatorių medžiagos: raktas į tvarų EV augimą iki 2030 metų
Elektrinių automobilių (EV) priėmimo pagreitėjimas lemia neregėtą paklausą esminiams akumuliatorių medžiagoms, o tai suteikia tiek iššūkių, tiek galimybių pramonei. Neseniai paskelbtos „McKinsey“ ataskaitos duomenimis, visame pasaulyje EV pardavimai turėtų šoktelėti nuo 4,5 milijono 2023 metais iki stulbinančių 28 milijonų iki dešimtmečio pabaigos. Šis šuolis sukels didžiulį spaudimą kritinėms medžiagoms, tokioms kaip litis, manganas ir grafitas.
Akumuliatorių medžiagų priklausomybės supratimas
Nors ličio geležies fosfato (LFP) akumuliatoriai vis labiau priimami dėl jų teikiamų privalumų mažinant priklausomybę nuo ribotų išteklių, tokių kaip kobaltas ir nikelis, jie vis tiek smarkiai priklauso nuo lito, mangano ir grafito. Tai pabrėžia ženklių nuolatinių iššūkių: neišbalansuota tiekimo grandinė šių esminių medžiagų.
Norint tvariai patenkinti didėjantį poreikį, būtina įdiegi tvarios gavybos praktikas. Maždaug 40% elektromobilio akumuliatoriaus anglies dioksido pėdsako yra priskiriama šių medžiagų gavybai ir perdirbimui. „McKinsey“ pabrėžia skubumą įgyvendinti mažai išmetimus sukeliančias strategijas žaliavų įsigijimo procese, nurodydama, kad tokios praktikos galėtų sumažinti išmetimus šiuose etapuose iki 80%.
Akcentai apie strateginių intervencijų poreikį
Iššūkiai viršija labiau žinomas akumuliatorių medžiagas, ypač paveikdami mažesnius, tačiau svarbius išteklius, tokius kaip aukšto grynumo manganas. Pramonės pereinant prie LFP akumuliatorių, su mangano perdirbimu susiję išmetimai gali smarkiai padidėti, nebent bus priimti strateginiai sprendimai, skirti tvarumui gerinti.
Inovacijos horizonte
Atsižvelgiant į šiuos klausimus, tokioms įmonėms kaip „Toyota“ investuoja į tvarias praktikas. Neseniai bendrovė gavo 4,5 milijono dolerių dotaciją iš JAV Energetikos departamento, skirtą žalesnių akumuliatorių technologijų plėtrai. Ši investicija signalizuoja platesnę tendenciją, kurioje dideli automobilių gamintojai skiria išteklius tvariai inovacijai.
Ateities prognozės: bendradarbiavimo požiūris
Kelias link elektromobilių gamybos tikslų iki 2030 metų reikalauja plačios pramonės bendradarbiavimo. Prekės ženklai turi dirbti kartu, kad suderintų savo tiekimo grandines su aplinkosaugos tvarumo tikslais, tuo pačiu valdyti padidėjusią paklausą akumuliatorių medžiagoms. Geriausių praktikos principų taikymas tvariai gavybai ir medžiagų įsigijimui bus kritiškai svarbus siekiant sumažinti anglies dioksido pėdsaką, susijusį su EV akumuliatoriais.
Šiuolaikinių EV akumuliatorių kraštovaizdžio pliusai ir minusai
# Pliusai:
– Padidėjęs EV priėmimas: Didėjantys pardavimų skaičiai rodo stiprų rinkos poreikį elektriniams automobiliams.
– Technologiniai pažangumai: Nuolatinės inovacijos akumuliatorių technologijose, tokiose kaip LFP alternatyvos, žada geresnį našumą.
– Vyriausybių parama: Iniciatyvos, tokios kaip „Toyota“ grantas, demonstruoja vyriausybių paramą tvarioms inovacijoms.
# Minusai:
– Išteklių trūkumas: Didelė priklausomybė nuo tokių medžiagų kaip litis ir manganas kelia susirūpinimą dėl tiekimo stabilumo.
– Aplinkos poveikis: Gavybos ir perdirbimo procesas žymiai prisideda prie EV akumuliatorių anglies dioksido pėdsako.
– Galimos kainų didėjimas: Augant paklausai, esminių akumuliatorių medžiagų kaina gali didėti, turėdama įtakos bendrai transporto priemonių kainai.
Išvada: kelias į priekį
Pereiti prie elektrinių automobilių yra tiek iššūkis, tiek didelė galimybė inovacijoms tvarios praktikos srityje akumuliatorių tiekimo grandinėje. Visos suinteresuotosios šalys automobilių ir technologijų sektoriuose turi kartu spręsti akumuliatorių medžiagų įsigijimo problemas, siekdamos klimato tikslų ir užtikrindamos tvarų ateitį. Šiandien priimti sprendimai ir bendradarbiavimo pastangos padės sukurti pamatus, reikalingus norint patenkinti sparčiai augančią paklausą elektrikiniams automobiliams iki 2030 metų.
Daugiau informacijos rasite McKinsey.
