Aplinkosaugos krizė vystosi
Vandens telkiniai, kurie anksčiau žvilgėjo ryškiomis mėlynomis spalvomis aplink Kabaeną, dabar tapo drumzliški ir rudai neaiškūs. Vietiniai žvejai daugiau nebeatranda gausybės aštuonkojų ar spalvingų žuvų, o kadaise klestinti jūrų dumblių rūšis, būtina jų pragyvenimui, išnyko. Tėvai, kurie užaugo mėgaudamiesi švariais Flores jūros vandenimis, dabar įspėja savo vaikus nesimaudyti, baimindamiesi skausmingų bėrimų ar odos pažeidimų.
Indigeninės Bajau bendruomenės, kurios istoriškai klestėjo per ryšį su jūra, yra tarp tūkstančių Indonezijos bendruomenių, susiduriančių su augančios kasybos pramonės padariniais. Šis spartus plėtojimas atitinka pasaulio poreikį medžiagoms, kurios yra būtinos nerūdijančio plieno ir elektrinių automobilių baterijų gamyboje.
Vietinis žvejys Amiruddinas akcentuoja plačiai paplitusį poveikį Kabaenos gyventojams, teigia, kad visi bendruomenės nariai jaučia kasybos veiklos atneštus pokyčius. Indonezija, turinti didžiausius nikelio išteklius pasaulyje ir reikšmingus kobalto bei boksito klodų kiekius, patiria kasybos bumą, siekdama pagerinti savo gavybos ir apdorojimo pajėgumus, nepaisant kritikos dėl aplinkosaugos naikinimo.
Artumas prie perdirbimo įrenginių kelia nerimą, nes šie dažnai yra vos kelių minučių atstumu nuo kranto, o baržos dažnai transportuoja nikelio rūdą per kadaise aiškius vandenis. Augant mineralų paklausai, vietinės bendruomenės jáustų aplinkos sunaikinimo naštą. Pasekmės yra rimtos, nes Pasaulio išteklių institutas praneša, kad Indonezija patyrė didžiausią miško ploto praradimą dėl kasybos nuo 2001 iki 2020 metų.
Po vandeniu krizė: kaip kasyba užteršia Indonezijos pakrantės ekosistemas
## Aplinkos poveikis kasybai Indonezijoje
Paveikūs Kabaenos pakrantės vandenys Indonezijoje kenčia nuo rimtos ekologinės krizės, kurią daugiausia sukelia greitas kasybos pramonės išplėtimas. Šis pokytis kelia pavojų ne tik vietinių žvejys ir indigeninėms bendruomenėms, bet ir kelia platesnius aplinkos problemas.
Poveikis jūrinės gyvybės
Kasybos bumas Indonezijoje, ypač nikelio, kobalto ir boksito srityse, sukėlė rimtus pokyčius jūros ekosistemose. Žvejai, tokie kaip Amiruddinas, praneša apie reikšmingą jūrų biologinės įvairovės sumažėjimą, įskaitant būtinų rūšių, tokių kaip aštuonkojai ir įvairios žuvys, išnykimą. Kadaise klestėję jūrinių dumblių kiekiai, kurie atlieka svarbų vaidmenį jūrų sveikatai ir vietos ekonomikai, taip pat daugiausia išnyko.
Tėvai regione dabar neleidžia savo vaikams maudytis, kadangi dideli užterštumo lygiai gali sukelti skausmingų odos dirginimų ir pažeidimų.
Kasybos bumas ir jo priežastys
Indonezija yra didžiausių nikelio atsargų pasaulyje, taip pat reikšmingų kobalto ir boksito kiekių. Globalios šių medžiagų paklausos, kurios yra būtinos pramonėms, nuo nerūdijančio plieno gamybos iki elektrinių automobilių gamybos, augimas paskatino agresyvius kasybos praktikų taikymus. Nors šis bumas remia ekonominį augimą, jis sukuria dideles aplinkosaugos sąnaudas.
Aplinkos degradacija
Perdirbimo įrenginių artumas prie pakrantės kelia didelių pavojų. Šios įstaigos dažnai yra vos per kelias minutes nuo kranto, didindamos taršą jūros aplinkoje dėl iškasto medžiagų transportavimo. Ši situacija kelia nerimą, nes tai tiesiogiai prisideda prie jūrų buveinių degradacijos, kurios yra būtinos vietos žvejybai.
Pasak Pasaulio išteklių instituto, Indonezija patyrė šokiruojantį miško ploto praradimą dėl kasybos veiklos nuo 2001 iki 2020 metų, iliustruojantį šių praktikų rimtą poveikį tiek sausumos, tiek jūros ekosistemoms.
Vietinių bendruomenių iššūkiai
Indigeninės bendruomenės, ypač Bajau žmonės, yra tarp labiausiai paveiktų šios aplinkos krizės. Istoriškai priklausomybės nuo jūros dėl pragyvenimo, šios bendruomenės dabar susiduria su egzistenciniais iššūkiais dėl savo gamtinių išteklių degradacijos. Vietinė ekonomika kenčia, kai žuvies ištekliai mažėja, o tradiciniai pragyvenimo šaltiniai yra grėsmė.
Kasybos plėtros privalumai ir trūkumai
# Privalumai:
– Ekonominis augimas ir darbo vietų kūrimas kasybos sektoriuje.
– Padidėjusi investicija į infrastruktūrą ir technologijas.
# Trūkumai:
– Rimta aplinkos žala ir jūrų biologinės įvairovės praradimas.
– Sveikatos rizikos vietinėms populiacijoms dėl užterštų vandenų.
– Ilgalaikio tvarumo klausimai pakrantės ekonomikai, priklausančiai nuo žvejybos ir jūrinių išteklių.
Tendencijos ir naujovės
Augant suvokimui apie kasybos aplinkos poveikį, vis didėja spaudimas tiek vietinėms, tiek tarptautinėms bendruomenėms siekti tvaresnių praktikų. Kai kurios iniciatyvos yra skirtos kasybos technologijų tobulinimui, siekiant sumažinti ekologinį pėdsaką arba įgyvendinti griežtesnes reguliacijas. Šie pastangų tikslas yra subalansuoti ekonominį vystymąsi su ekologiniu išsaugojimu, kas yra būtinas uždavinys, atsižvelgiant į skubius aplinkos iššūkius tokiose regionuose kaip Kabaena.
Išvada
Situacija Indonezijoje, ypač aplink Kabaeną, paryškina platesnį pasaulinį iššūkį: poreikį tvariai valdyti išteklius, susiduriant su augančia pramonine paklausa. Kaip vietiniai vandenys toliau kenčia nuo kasybos sukelto užterštumo, kova už jūrų ekosistemų išsaugojimą yra svarbesnė nei bet kada.
Daugiau informacijos apie aplinkos problemas, susijusias su kasybos praktikomis, galite rasti Pasaulio gamtos fondo svetainėje.
